antmokėsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

antmokėsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. antmokėsimas, mot. g. antmokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antmokėsimas	antmokėsimi	antmokėsima	antmokėsimos	antmokėsima	-
kilm.	antmokėsimo	antmokėsimų	antmokėsimos	antmokėsimų	-	-
naud.	antmokėsimam	antmokėsimiems	antmokėsimai	antmokėsimoms	-	-
gal.	antmokėsimą	antmokėsimus	antmokėsimą	antmokėsimas	-	-
įnag.	antmokėsimu	antmokėsimais	antmokėsima	antmokėsimomis	-	-
viet.	antmokėsimame	antmokėsimuose	antmokėsimoje	antmokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antmokėsimasis	antmokėsimieji	antmokėsimoji	antmokėsimosios	-	-
kilm.	antmokėsimojo	antmokėsimųjų	antmokėsimosios	antmokėsimųjų	-	-
naud.	antmokėsimajam	antmokėsimiesiems	antmokėsimajai	antmokėsimosioms	-	-
gal.	antmokėsimąjį	antmokėsimuosius	antmokėsimąją	antmokėsimąsias	-	-
įnag.	antmokėsimuoju	antmokėsimaisiais	antmokėsimąja	antmokėsimosiomis	-	-
viet.	antmokėsimajame	antmokėsimuosiuose	antmokėsimojoje	antmokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. antmokėsimas, mot. g. antmokėsima.
• Skiemenys: ant-mo-kė-si-mu

antmokėsimu (tarm.| žem.)

1. tas, kurį antmokės

Etimologija

<= antmokėti, antmoka, antmokėjo <= ant- + mokėti, moka, mokėjo

---