antmokėdavusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

antmokėdavusį (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. antmokėdavęs, mot. g. antmokėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antmokėdavęs	antmokėdavę	antmokėdavusi, antmokėdavus	antmokėdavusios	-	antmokėdavę
kilm.	antmokėdavusio	antmokėdavusių	antmokėdavusios	antmokėdavusių	-	-
naud.	antmokėdavusiam	antmokėdavusiems	antmokėdavusiai	antmokėdavusioms	-	-
gal.	antmokėdavusį	antmokėdavusius	antmokėdavusią	antmokėdavusias	-	-
įnag.	antmokėdavusiu	antmokėdavusiais	antmokėdavusia	antmokėdavusiomis	-	-
viet.	antmokėdavusiame	antmokėdavusiuose	antmokėdavusioje	antmokėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antmokėdavusysis	antmokėdavusieji	antmokėdavusioji	antmokėdavusiosios	-	-
kilm.	antmokėdavusiojo	antmokėdavusiųjų	antmokėdavusiosios	antmokėdavusiųjų	-	-
naud.	antmokėdavusiajam	antmokėdavusiesiems	antmokėdavusiajai	antmokėdavusiosioms	-	-
gal.	antmokėdavusįjį	antmokėdavusiuosius	antmokėdavusiąją	antmokėdavusiąsias	-	-
įnag.	antmokėdavusiuoju	antmokėdavusiaisiais	antmokėdavusiąja	antmokėdavusiosiomis	-	-
viet.	antmokėdavusiajame	antmokėdavusiuosiuose	antmokėdavusiojoje	antmokėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. antmokėdavęs, mot. g. antmokėdavusi.
• Skiemenys: ant-mo-kė-da-vu-sį

antmokėdavusį (tarm.| žem.)

1. tas, kuris antmokėdavo

Etimologija

<= antmokėti, antmoka, antmokėjo <= ant- + mokėti, moka, mokėjo

---