alm
Jotvingių kalba[taisyti]
![]() |
Obuolys |
Tarimas[taisyti]
TFA: [álm]
Daiktavardis[taisyti]
- obuolys (lt) (sen.)
- Šį žodį galima vartoti ir kaip vyriškos, ir kaip moteriškos giminės žodį. Žinoma, nuo to skiriasi ir žodžio linksniavimas, tačiau giminę apsprendžia vartotojo asmeninė preferencija.
Žodžio „alm“ linksniavimas (1-oji (as) linksniuotė) / (4-oji (a) linksniuotė) | |||||
---|---|---|---|---|---|
Vyr. g. | Mot. g. | ||||
Vienaskaita | Daugiskaita | Vienaskaita | Daugiskaita | ||
V. | alm | almi | alm | almas | |
K. | almas | almun̄ | almas | almun̄ | |
N. | almu | almams | almai | almams | |
G. | alman̄ | alman̄s | alman̄ | alman̄s | |
Įn. | almu | almais | alma | almams | |
Vt. | Vi. | almei | almesu | almoj | almosu |
Kr. | alman | almasna | alman | almasna | |
Gr. | almepi | almespi | almopi | almospi | |
Ar. | almap | almump | almap | almump | |
Š. | alma! | almi! | alma! | almas! |
Etimologija[taisyti]
Z. Zinkevičius šį žodį sieja su lietuvių k. almėti („pamažu sunktis, varvėti, pūliuoti") bei lietuvių k. almuo („pūliai"). Tačiau ši teorija iki galo neįtikina. Pažymėtina, kad žodis labai panašus į lotynų k. almus („gaivinantis, mandagus, malonus"), tačiau tai nebūtinai turi kokios nors svarios reikšmės.