albane

Taip pat žr.: albanė

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

albane (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: albanas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	albanas	albanai
kilm.	albano	albanų
naud.	albanui	albanams
gal.	albaną	albanus
įnag.	albanu	albanais
viet.	albane	albanuose
šauksm.	albane	albanai

• žr. pagr. f. albanas

---

albane (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: albanė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	albanė	albanės
kilm.	albanės	albanių
naud.	albanei	albanėms
gal.	albanę	albanes
įnag.	albane	albanėmis
viet.	albanėje	albanėse
šauksm.	albane	albanės

• žr. pagr. f. albanė

• (Gyventojai) Albanijos gyventojas, vyras arba žmonės kilę iš Albanijos.

Taip pat žr., albanė - Albanijos gyventoja.

Etimologija

Žodis yra kilęs iš Albanijos pavadinimo.

Vertimai

  albane:  — žr. albanas

  albane:  — žr. albanė

 Novial

Daiktavardis

albane (vyr. g./mot. g.)

1. albanas, albanė (Tautybės) - moteris

---