akmi (vyr. g.)
Iš baltų-slavų prokalbės *ákmō, iš indoeuropiečių prokalbės *h₂éḱmō („akmuo“). Giminiškas lietuvių k. akmuo, latvių k. akmens, anglų k. hammer, sanskrito अश्मन् (aśman) senosios bažnytinės slavų k. камꙑ (kamy), senovės graikų k. ἄκμων (ákmōn).
akmi