absoliutas
Lietuvių kalba[taisyti]
Daiktavardis[taisyti]
- absoliutas - filosofijos sąvoka, žyminti amžiną, begalinį, tobulą ir nekintamą subjektą, kuris nuo nieko kito nepriklauso ir pats savaime turi visą esamybę bei kuria ją.
- žr. absoliutus
Etimologija[taisyti]
Iš lotynų kalbos (lot. absolutus) - besąlygiškas