absoliutas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

absoliutas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: absoliutas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	absoliutas	absoliutai
kilm.	absoliuto	absoliutų
naud.	absoliutui	absoliutams
gal.	absoliutą	absoliutus
įnag.	absoliutu	absoliutais
viet.	absoliute	absoliutuose
šauksm.	absoliute	absoliutai

• absoliutas - filosofijos sąvoka, žyminti amžiną, begalinį, tobulą ir nekintamą subjektą, kuris nuo nieko kito nepriklauso ir pats savaime turi visą esamybę bei kuria ją.
• žr. absoliutus

Etimologija

Iš lotynų kalbos (lot. absolutus) - besąlygiškas