abilūpinis

 Lietuvių kalba

Būdvardis

abilūpinis (bdv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. abilūpinis, mot. g. abilūpinė
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abilūpinis	abilūpiniai, abilūpini	abilūpinė	abilūpinės	-	-
kilm.	abilūpinio	abilūpinių	abilūpinės	abilūpinių	-	-
naud.	abilūpiniam	abilūpiniams, abilūpiniam	abilūpinei	abilūpinėms, abilūpinėm	-	-
gal.	abilūpinį	abilūpinius	abilūpinę	abilūpines	-	-
įnag.	abilūpiniu	abilūpiniais	abilūpine	abilūpinėmis, abilūpinėm	-	-
viet.	abilūpiniame, abilūpiniam	abilūpiniuose, abilūpiniuos	abilūpinėje, abilūpinėj	abilūpinėse	-	-
šauksm.	abilūpini	abilūpiniai, abilūpini	abilūpine	abilūpinės	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. abilūpinė.
• Skiemenys: a-bi-lū-pi-nis

abilūpinis

1. (Kalbotyra) – abiem lūpomis tariamas, bilabialinis (apie priebalsį)

Etimologija

abi + lūpa

Išraiškos arba posakiai

    abilūpinis: (Kalbotyra)

abilūpiniai priebalsiai (lt)

Vertimai

  abilūpinis: (Kalbotyra)

Anglų kalba: bilabial (en)

---