abišališkus

 Lietuvių kalba

Būdvardis

abišališkus (bdv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. abišališkas, mot. g. abišališka
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abišališkas	abišališki	abišališka	abišališkos	abišališka	-
kilm.	abišališko	abišališkų	abišališkos	abišališkų	-	-
naud.	abišališkam	abišališkiems, abišališkiem	abišališkai	abišališkoms, abišališkom	-	-
gal.	abišališką	abišališkus	abišališką	abišališkas	-	-
įnag.	abišališku	abišališkais	abišališka	abišališkomis, abišališkom	-	-
viet.	abišališkame, abišališkam	abišališkuose, abišališkuos	abišališkoje, abišališkoj	abišališkose	-	-
šauksm.	abišališkas	abišališki	abišališka	abišališkos	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abišališkasis	abišališkieji	abišališkoji	abišališkosios	-	-
kilm.	abišališkojo	abišališkųjų	abišališkosios	abišališkųjų	-	-
naud.	abišališkajam	abišališkiesiems, abišališkiesiem	abišališkajai	abišališkosioms, abišališkosiom	-	-
gal.	abišališkąjį	abišališkuosius	abišališkąją	abišališkąsias	-	-
įnag.	abišališkuoju	abišališkaisiais	abišališkąja	abišališkosiomis, abišališkosiom	-	-
viet.	abišališkajame, abišališkajam	abišališkuosiuose, abišališkuosiuos	abišališkojoje, abišališkojoj	abišališkosiose	-	-
šauksm.	abišališkasis	abišališkieji	abišališkoji	abišališkosios	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. abišališkas, mot. g. abišališka.