abelnas

 Lietuvių kalba

Būdvardis

abelnas (bdv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., vyr. g. vns. šauksm., mot. g. dgs. gal.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. abelnas, mot. g. abelna
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abelnas	abelni	abelna	abelnos	abelna	-
kilm.	abelno	abelnų	abelnos	abelnų	-	-
naud.	abelnam	abelniems, abelniem	abelnai	abelnoms, abelnom	-	-
gal.	abelną	abelnus	abelną	abelnas	-	-
įnag.	abelnu	abelnais	abelna	abelnomis, abelnom	-	-
viet.	abelname, abelnam	abelnuose, abelnuos	abelnoje, abelnoj	abelnose	-	-
šauksm.	abelnas	abelni	abelna	abelnos	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. abelna.
• Skiemenys: a-bel-nas

abelnas

1. (nevart.) – visuotinis, visas, bendras
   • Būsite man abelnu daiktu.

Etimologija

(brus. aбeльный)