abejutiškas

 Lietuvių kalba

Būdvardis

abejutiškas (bdv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., vyr. g. vns. šauksm., mot. g. dgs. gal.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. abejutiškas, mot. g. abejutiška
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abejutiškas	abejutiški	abejutiška	abejutiškos	abejutiška	-
kilm.	abejutiško	abejutiškų	abejutiškos	abejutiškų	-	-
naud.	abejutiškam	abejutiškiems, abejutiškiem	abejutiškai	abejutiškoms, abejutiškom	-	-
gal.	abejutišką	abejutiškus	abejutišką	abejutiškas	-	-
įnag.	abejutišku	abejutiškais	abejutiška	abejutiškomis, abejutiškom	-	-
viet.	abejutiškame, abejutiškam	abejutiškuose, abejutiškuos	abejutiškoje, abejutiškoj	abejutiškose	-	-
šauksm.	abejutiškas	abejutiški	abejutiška	abejutiškos	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. abejutiška.
• Skiemenys: a-be-ju-tiš-kas

abejutiškas

1. – vidutiniškas, pusėtinas, pakenčiamas
   • Abejutiškas oras. Dar abejutiškai vežimas galima važiuoti.

---