abejoklių

Taip pat žr.: abejokliu

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

abejoklių (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: abejoklis
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abejoklis	abejokliai
kilm.	abejoklio	abejoklių
naud.	abejokliui	abejokliams
gal.	abejoklį	abejoklius
įnag.	abejokliu	abejokliais
viet.	abejoklyje	abejokliuose
šauksm.	abejokli	abejokliai

• žr. pagr. f. abejoklis
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. abejoklė.

Daiktavardis

abejoklių (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: abejoklė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abejoklė	abejoklės
kilm.	abejoklės	abejoklių
naud.	abejoklei	abejoklėms
gal.	abejoklę	abejokles
įnag.	abejokle	abejoklėmis
viet.	abejoklėje	abejoklėse
šauksm.	abejokle	abejoklės

• žr. pagr. f. abejoklė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. abejoklis.