abėcėlinį

Taip pat žr.: abėcėlini

Lietuvių kalba

abėcėlinį (bdv., vyr. g. vns. gal.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. abėcėlinis, mot. g. abėcėlinė
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abėcėlinis	abėcėliniai, abėcėlini	abėcėlinė	abėcėlinės	-	-
kilm.	abėcėlinio	abėcėlinių	abėcėlinės	abėcėlinių	-	-
naud.	abėcėliniam	abėcėliniams, abėcėliniam	abėcėlinei	abėcėlinėms, abėcėlinėm	-	-
gal.	abėcėlinį	abėcėlinius	abėcėlinę	abėcėlines	-	-
įnag.	abėcėliniu	abėcėliniais	abėcėline	abėcėlinėmis, abėcėlinėm	-	-
viet.	abėcėliniame, abėcėliniam	abėcėliniuose, abėcėliniuos	abėcėlinėje, abėcėlinėj	abėcėlinėse	-	-
šauksm.	abėcėlini	abėcėliniai, abėcėlini	abėcėline	abėcėlinės	-	-