Vikižodynas:Suomių gramatika

Suomių kalbos abėcėlė

Suomių abėcėlėje yra 27 raidės.

A a - tariama kaip lietuviškoji a, pvz.: alku.

B b - tariama kaip lietuviškoji b.

C c - tariama kaip k arba s.

D d - tariama kaip lietuviškoji d.

E e - tariama kaip tarpinis garsas tarp lietuviškosios e ir ė.

F f - tariama kaip lietuviškoji f.

G g - viena tariama kaip lietuviškoji g, tačiau junginyje su n (ng) atsiranda ilgas nosinis garsas ŋŋ, pvz.: kangas, Helsingin.

H h - ištariama kaip paprastai, tačiau tarp balsių - silpnokai.

I i - ištariama kaip lietuviškoji i.

J j - ištariama kaip lietuviškoji j.

K k - viena ištariama kaip lietuviškoji k, tačiau junginyje su n (nk) - kaip trumpas nosinis garsas ŋ, kuris genityve tampa ilgas: onki - ongen, leninki - leningin, henki - hengen.

L l - ištariama beveik kietai, kaip lietuvių žodyje labas.

M m - ištariama kaip lietuviškoji m.

N n - ištariama beveik kaip lietuviškasis n, tik šiek tiek turi nosinio garso atspalvį.

O o - ištariama kaip lietuviškoji o.

P p - ištariama kaip lietuviškoji p.

R r - ištariama kaip lietuviškoji r.

S s - ištariama kaip tarpinis garsas tarp s ir š (panašiai kaip lenkų ś).

T t - ištariama kaip lietuviškoji t.

U u - ištariama kaip lietuviškoji u.

V v - ištariama kaip lietuviškoji v.

Y y - ištariama kaip priekinės eilės balsis, kaip liet. niuksas, vok. ü (über).

Ä ä - ištariama kaip junginys ia (žodyje lekia), bet ne kaip atviras liet. e ir tuo labiau ne kaip ė.

Ö ö - ištariama kaip junginys io (žodyje liovėsi, bliovė), vok. schön.

Q q - ištariama kaip k arba kv.

X x - ištariama kaip ks.

Z z - ištariama kaip z arba kaip c.

Kalboje yra 8 balsiai - i, e, ä, y, ö, u, o, a. Ir 13 priebalsių - p, t, k, d, g, s, h, v, j, l, r, m, n. Rašant kiekvienas žymimas atskiru simboliu. Priebalsiai paprastai visose pozicijose yra kiek kietesni. Garsai, pažymėti viena raide, visada yra trumpi, o pažymėti dviem - visada ilgi. Balsiai yra yra trumpieji (i, e, ä, y, ö, u, o, a) ir ilgieji, rašomi dviem raidėmis (aa, ee, ii, oo, uu, yy, ää, öö). Taip pat ir priebalsiai yra trumpieji (p, t, k, d, g, s, h, v, j, l, r, m, n) ir ilgieji, taip pat rašomi dviem raidėmis (kk, ll, mm, nn, pp, rr, ss, tt). Pastarųjų ištarimas lietuviams sudaro kai kurių sunkumų. Iš ilgųjų balsių tik ee gali būti problemiškas: šiuo atveju jis tariamas kaip liet. ė (pvz.: Leena = Lėna). Tariant priešakinės eilės balsius y, ä, ö, lūpos būna labiau atkištos į priekį (pastaba: ilgumas transkripcijoje žymimas: pvz.: l: = ll, e: = ee ir t.t.): mylly [miul:iu] - malūnas, nyt [niut] - dabar, yksi [(j)iuksi] - vienas, isä [isia] - tėvas, kynä [kiunia] - pieštukas, jää [jia:] - ledas, pää - [pia:] - galva, käki [kiaki] - gegutė, pöllö [piol:io] - pelėda. Taipat būtina įsidėmėti teisingai ištarti ilgus ir trumpus garsus, nes nuo to keičiasi žodžių prasmė, pvz.: tuli - ugnis, tuuli [tū:li] - vėjas, tulli [tul:i] - muitinė; te - jūs, tee [tė:] - arbata; laki - įstatymas, lakki [lak:i] - kepurė; kansa - tauta, liaudis, kanssa [kans:a] - su, kisa - žaidimas, kissa [kis:a] - katė, katinas.

Pagrindinis žodžio kirtis visada yra pirmajame skiemenyje, pvz.: Hèlsinki, suòmalainen - suomis. Daugiaskiemeniuose žodžiuose trečiajame ir po jo neporiniame skiemenyje yra antraeilis kirtis, o jei žodis sudurtinis - stiprus kirtis yra ir pridurtojo žodžio pirmajame skiemenyje. Ilgieji balsiai, esantys ne pirmajame skiemenyje, ištariami be kirčio, pvz.: tàloon - į namus. ràvintolaan - į restoraną. Lietuviai paprastai garsą e, esantį pirmajame skiemenyje, ilgina, pvz.: sako k'áksi ar kãksi, o ne kàksi - du, kaip tariama suomių kalboje. Dėl to gali būti nepatogumų ne tik su bendriniais žodžiais, bet ir su vardais: pvz., Kari yra vyro, o Kaari - moters vardas.

Dvibalsiai

Suomių kalboje yra 16 dvibalsių: au, eu, ou, äy, öy, ai, ei, oi, ui, äi, öi, yi, ie, uo, yö, iu. Dauguma jų tariami taip pat kaip ir lietuvių kalboje, išskyrus dvibalsius su priešakinės eilės balsiais, kuriuos mums sunkiau ištarti, pvz.: pöytä [piou:tia] - stalas, köyhä [kiou:hia] - vargšas, äiti [iaiti] - motina, yö [iū(j)io] - naktis, työ [tiū(j)io] - darbas, hymyillä [hiumiuil:ia] - šypsotis. Kiek savičiau ištariamas dvibalsis iu: abu garsai sujungiami ir u balsis tampa tarsi ilgas antrasis normalaus dvibalsio sandas, pvz.: kiuru [kiuru] - vieversys, liukas [liukas] - slidus.

Skiemenys

Suomių kalboje skiemens riba yra prieš kiekvieną priebalsis + balsis junginį, pvz., kažla, kaik-ki, suu-ri, päi-vä, ant-ti, Hel-sin-ki, Hel-sin-gis-sä-kin.

Giminių kategorija

Suomių kalboje nėra giminės kategorijos. Jei labai būtina nurodyti moteriškąją lytį, prie žodžio pridedama galūnė -tar, pvz.: laulaja - dainininkas, -ė, bet laulajatar - dainininkė.