Kėnėjė

 Žemaičių kalba

Alternatyvios formos

• Kinėjė

Daiktavardis

Kėnėjė (vienask. dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. gal., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: Kėnėjė
	vienaskaita (vėinaskaita)	dviskaita (dvėskaita)	daugiskaita (daugėskaita)
vardininkas (nominatīvs, vardėninks)	Kėnėjė	-	-
kilmininkas (genitīvs, kėlmėninks)	Kėnėjės	-	-
naudininkas (datīvs, naudėninks)	Kėnėjē	-	-
galininkas (akuzatīvs, galėninks)	Kėnėjė	-	-
įnagininkas (instrumentalis, inagėninks)	Kėnėjė	-	-
vietininkas (lokatīvs, vėitėninks)	Kėnėjuo	-	-
šauksmininkas (vokatīvs, šauksmėninks)	Kėnėjė	-	-

Kėnėjė

1. Kinija ^(lt) (Šalys Azijoje)

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

Kilę žodžiai

    Kėnėjė: Kilę žodžiai

kėnėnėms (sgs) (vyr. g.)

kėns (sgs) (vyr. g.), kėnė (sgs) (mot. g.) kėnėšks (sgs) (vyr. g.), kėnėška (sgs) (mot. g.)

---