日

Taip pat žr.: 曰, 臼, 白, 冃, ir 𐌇

Tarpkalbinis[taisyti]

Štrichų rašymo tvarka

Štrichų rašymo tvarka

Kinų hieroglifas[taisyti]

s日 (raktas 72 日+0, 4 strokes, cangjie input 日 (A), four-corner 6010₀, sudarantys komponentai ⿴囗一)

saulė ^(lt)
diena ^(lt)

diena ^(lt) (mėnesio)

Japonija ^(lt) (junginiuose)

Etimologija[taisyti]

Piktograma, reiškiantį saulę.

Šaltiniai[taisyti]

KangXi: 489 psl., hieroglifas 1
Dai Kanwa Jiten: hieroglifas 13733
Dae Jaweon: puslapis 848, hieroglifas 14
Hanyu Da Zidian: vol. 2, page 1482, hieroglifas 1
Unihan duomenys U+65E5

Japonų kalba[taisyti]

Kandži[taisyti]

日 (1 klasės „kioiku“ kandži)

saulė ^(lt)
diena ^(lt)

On: にち (nichi), じつ (jitsu)
Kun: ひ (hi), ふ (fu), か (ka), け (ke)

Junginiai[taisyti]

日: žodžiai, kuriuose vartojamas 日

人日 ^(ja) (じんじつ, jinjitsu)
日記 ^(ja) (にっき, nikki)
日給 ^(ja) (にっきゅう, nikkyū)
日系 ^(ja) (にっけい, nikkei)
日月 ^(ja) (じつげつ, jitsugetsu; ひつき, hitsuki)
日銀 ^(ja) (にちぎん, nichigin)
日光 ^(ja) (にっこう, nikkō)
日照 ^(ja) (にっしょう, nisshō)
日章旗 ^(ja) (にっしょうき, nisshōki)
日進月歩 ^(ja) (にっしんげっぽ , nisshingeppo)
日中 ^(ja) (にっちゅう, nicchū)
日常 ^(ja) (にちじょう, nichijō)
日常茶飯事 ^(ja) (にちじょうさはんじ, nichijō sahanji)
日程 ^(ja) (にってい, nittei)
日々 ^(ja) (ひび, hibi)
日暮れ ^(ja) (ひぐれ, higure)
日没 ^(ja) (にちぼつ, nichibotsu)
日本 ^(ja) (にほん, Nihon; にっぽん, Nippon)
日夜 ^(ja) (にちや, nichiya)
日用 ^(ja) (にちよう, nichiyō)
日曜 ^(ja) (にちよう, nichiyō)

日曜日 ^(ja) (にちようび, nichiyōbi)
日輪 ^(ja) (にちりん, nichirin)
日帰り ^(ja) (ひがえり, higaeri)
日陰 ^(ja) (ひかげ, hikage)
日影 ^(ja) (ひかげ, hikage)
日傘 ^(ja) (ひがさ, higasa)
日柄 ^(ja) (ひがら, higara)
日時計 ^(ja) (ひどげい, hidogei)
日付 ^(ja) (ひづけ, hizuke)
日付変更線 ^(ja) (ひづけへんこうせん, Hizuke Henkō Sen)
日向 ^(ja) (ひなた, hinata)
日読み ^(ja) (ひよみ, hiyomi)
日和 ^(ja) (ひより, hiyori)
日和見 ^(ja) (ひよりみ, hiyorimi)
毎日 ^(ja) (まいにち, mainichi)
先日 ^(ja) (せんじつ, senjitsu)
昨日 ^(ja) (きのう, kinō)
明日 ^(ja) (あした, ashita)
在日 ^(ja) (ざいにち, zainichi)
尽日 ^(ja) (じんじつ, jinjitsu)

Daiktavardis[taisyti]

日 (hiragana: ひ, rōmadži: hi)

saulė ^(lt)
diena ^(lt)

Tarimas[taisyti]

TFA: [çi]

Etimologija[taisyti]

Iš Senosios japonų kalbos /hi₁/. Tai skirtinga forma nuo 火 ^(ja) (hi), senąja japonų kalba tarta kaip /hi₂/.

Sinonimai[taisyti]

日: reikšme saulė

太陽 ^(ja) (taiyō)

Išraiškos arba posakiai[taisyti]

日: išvesti žodžiai

姫 ^(ja) (ひめ, hime) (princesė)
彦 ^(ja) (ひこ, hiko) (princas)
東 ^(ja) (ひがし, higashi) (rytai)

光 ^(ja) (ひかり, hikari) (šviesa)
昼 ^(ja) (ひる, hiru) (vidurdienis, diena)
日頃 ^(ja) , 日比 ^(ja) , 日来 ^(ja) (įprastai)

Kantono kalba[taisyti]

Tarimas[taisyti]

Transliteracija:
- jat6

Daiktavardis[taisyti]

日

diena ^(lt) (Laiko vienetai)

Etimologija[taisyti]

Iš Iš kinų-tibetiečių prokalbės *nəj.

Šio žodžio 日 Kantono kalba aprašymas buvo sukurtas pagal vertimą įrašytą žodyje 日 ^(w). Šis aprašymas gali būti netikslus ar nepilnas. Žiūrėkite 日 Vikižodyną ir 日 Vikipediją Kantono kalba ir panaikinkite žymę. Sukūrimo data: 2011 m. gruodžio 03 d. apie šabloną...

Kinų mandarinų kalba[taisyti]

Tarimas[taisyti]

Transliteracija:
- rì

Daiktavardis[taisyti]

日

diena ^(lt) (Laiko vienetai)

Etimologija[taisyti]

Iš viduriniosios kinų kalbos ȵiɪt. Iš kinų-tibetiečių prokalbės *nəj.

Okinavų kalba[taisyti]

Tarimas[taisyti]

Transliteracija:
- hwi

Daiktavardis[taisyti]

日 (hiragana ふぃ, romadži hwi)

diena ^(lt) (Laiko vienetai)
saulė ^(lt)

Etimologija[taisyti]

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

Plg. japonų k.