žėrimu

Taip pat žr.: žėrimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

žėrimu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. žėrimas, mot. g. žėrima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žėrimas	žėrimi	žėrima	žėrimos	žėrima	-
kilm.	žėrimo	žėrimų	žėrimos	žėrimų	-	-
naud.	žėrimam	žėrimiems	žėrimai	žėrimoms	-	-
gal.	žėrimą	žėrimus	žėrimą	žėrimas	-	-
įnag.	žėrimu	žėrimais	žėrima	žėrimomis	-	-
viet.	žėrimame	žėrimuose	žėrimoje	žėrimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žėrimasis	žėrimieji	žėrimoji	žėrimosios	-	-
kilm.	žėrimojo	žėrimųjų	žėrimosios	žėrimųjų	-	-
naud.	žėrimajam	žėrimiesiems	žėrimajai	žėrimosioms	-	-
gal.	žėrimąjį	žėrimuosius	žėrimąją	žėrimąsias	-	-
įnag.	žėrimuoju	žėrimaisiais	žėrimąja	žėrimosiomis	-	-
viet.	žėrimajame	žėrimuosiuose	žėrimojoje	žėrimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. žėrimas, mot. g. žėrima.

Etimologija

<= žėrėti, žėri, žėrėjo

---