žėrėtu

Taip pat žr.: žėrėtų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

žėrėtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. žėrėtas, mot. g. žėrėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žėrėtas	žėrėti	žėrėta	žėrėtos	žėrėta	-
kilm.	žėrėto	žėrėtų	žėrėtos	žėrėtų	-	-
naud.	žėrėtam	žėrėtiems	žėrėtai	žėrėtoms	-	-
gal.	žėrėtą	žėrėtus	žėrėtą	žėrėtas	-	-
įnag.	žėrėtu	žėrėtais	žėrėta	žėrėtomis	-	-
viet.	žėrėtame	žėrėtuose	žėrėtoje	žėrėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žėrėtasis	žėrėtieji	žėrėtoji	žėrėtosios	-	-
kilm.	žėrėtojo	žėrėtųjų	žėrėtosios	žėrėtųjų	-	-
naud.	žėrėtajam	žėrėtiesiems	žėrėtajai	žėrėtosioms	-	-
gal.	žėrėtąjį	žėrėtuosius	žėrėtąją	žėrėtąsias	-	-
įnag.	žėrėtuoju	žėrėtaisiais	žėrėtąja	žėrėtosiomis	-	-
viet.	žėrėtajame	žėrėtuosiuose	žėrėtojoje	žėrėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. žėrėtas, mot. g. žėrėta.

Etimologija

<= žėrėti, žėri, žėrėjo

---