žėgliuotinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

žėgliuotinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. žėgliuotinas, mot. g. žėgliuotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žėgliuotinas	žėgliuotini	žėgliuotina	žėgliuotinos	žėgliuotina	-
kilm.	žėgliuotino	žėgliuotinų	žėgliuotinos	žėgliuotinų	-	-
naud.	žėgliuotinam	žėgliuotiniems	žėgliuotinai	žėgliuotinoms	-	-
gal.	žėgliuotiną	žėgliuotinus	žėgliuotiną	žėgliuotinas	-	-
įnag.	žėgliuotinu	žėgliuotinais	žėgliuotina	žėgliuotinomis	-	-
viet.	žėgliuotiname	žėgliuotinuose	žėgliuotinoje	žėgliuotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	žėgliuotinasis	žėgliuotinieji	žėgliuotinoji	žėgliuotinosios	-	-
kilm.	žėgliuotinojo	žėgliuotinųjų	žėgliuotinosios	žėgliuotinųjų	-	-
naud.	žėgliuotinajam	žėgliuotiniesiems	žėgliuotinajai	žėgliuotinosioms	-	-
gal.	žėgliuotinąjį	žėgliuotinuosius	žėgliuotinąją	žėgliuotinąsias	-	-
įnag.	žėgliuotinuoju	žėgliuotinaisiais	žėgliuotinąja	žėgliuotinosiomis	-	-
viet.	žėgliuotinajame	žėgliuotinuosiuose	žėgliuotinojoje	žėgliuotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. žėgliuotinas, mot. g. žėgliuotina.

Etimologija

<= žėgliuoti, žėgliuoja, žėgliavo

---