šėrdės

 Žemaičių kalba

Daiktavardis

šėrdės (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: šėrdės
	vienaskaita (vėinaskaita)	dviskaita (dvėskaita)	daugiskaita (daugėskaita)
vardininkas (nominatīvs, vardėninks)	šėrdės	šėrdė	šėrdis
kilmininkas (genitīvs, kėlmėninks)	šėrdėis	šėrdiū	šėrdiū
naudininkas (datīvs, naudėninks)	šėrdē	šėrdėm	šėrdėms
galininkas (akuzatīvs, galėninks)	šėrdi	šėrdė	šėrdis
įnagininkas (instrumentalis, inagėninks)	šėrdėm	šėrdėms	šėrdėms
vietininkas (lokatīvs, vėitėninks)	šėrdie	šėrdīs	šėrdīs
šauksmininkas (vokatīvs, šauksmėninks)	šėrdėi	šėrdė	šėrdis

šėrdės

1. širdis ^(lt) (Anatomija)

Etimologija

Iš Iš baltų prokalbės (plg. lietuvių k. širdis, latvių k. sirds, sen. prūsų k. seyr), iš Iš indoeuropiečių prokalbės *ḱḗr (plg. slavų prokalbės *sьrdьce.

---