vokto

 Lietuvių kalba

Dalyvis

vokto (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. voktas, mot. g. vokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	voktas	vokti	vokta	voktos	vokta	-
kilm.	vokto	voktų	voktos	voktų	-	-
naud.	voktam	voktiems	voktai	voktoms	-	-
gal.	voktą	voktus	voktą	voktas	-	-
įnag.	voktu	voktais	vokta	voktomis	-	-
viet.	voktame	voktuose	voktoje	voktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	voktasis	voktieji	voktoji	voktosios	-	-
kilm.	voktojo	voktųjų	voktosios	voktųjų	-	-
naud.	voktajam	voktiesiems	voktajai	voktosioms	-	-
gal.	voktąjį	voktuosius	voktąją	voktąsias	-	-
įnag.	voktuoju	voktaisiais	voktąja	voktosiomis	-	-
viet.	voktajame	voktuosiuose	voktojoje	voktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. voktas, mot. g. vokta.
• Skiemenys: vok-to

vokto

1. tas, kurį vokė

Etimologija

<= vokti, vokia, vokė

---