vokęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

vokęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. vokęs, mot. g. vokusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vokęs	vokę	vokusi, vokus	vokusios	-	vokę
kilm.	vokusio	vokusių	vokusios	vokusių	-	-
naud.	vokusiam	vokusiems	vokusiai	vokusioms	-	-
gal.	vokusį	vokusius	vokusią	vokusias	-	-
įnag.	vokusiu	vokusiais	vokusia	vokusiomis	-	-
viet.	vokusiame	vokusiuose	vokusioje	vokusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vokusysis	vokusieji	vokusioji	vokusiosios	-	-
kilm.	vokusiojo	vokusiųjų	vokusiosios	vokusiųjų	-	-
naud.	vokusiajam	vokusiesiems	vokusiajai	vokusiosioms	-	-
gal.	vokusįjį	vokusiuosius	vokusiąją	vokusiąsias	-	-
įnag.	vokusiuoju	vokusiaisiais	vokusiąja	vokusiosiomis	-	-
viet.	vokusiajame	vokusiuosiuose	vokusiojoje	vokusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. vokusi.
• Skiemenys: vo-kęs

vokęs

1. tas, kuris vokė

Etimologija

<= vokti, vokia, vokė

Antonimai

    vokęs: bendrai

nevokęs (lt)

Vertimai

  vokęs: bendrai

---