vaišintoja

Taip pat žr.: vaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

vaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: vaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišintoja	vaišintojos
kilm.	vaišintojos	vaišintojų
naud.	vaišintojai	vaišintojoms
gal.	vaišintoją	vaišintojas
įnag.	vaišintoja	vaišintojomis
viet.	vaišintojoje	vaišintojose
šauksm.	vaišintoja	vaišintojos

• Skiemenys: vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. vaišintojas.

vaišintoja

1. ta, kuri vaišina

Etimologija

<= vaišinti, vaišina, vaišino + -toja

---