suvogtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

suvogtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. suvogtas, mot. g. suvogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvogtas	suvogti	suvogta	suvogtos	suvogta	-
kilm.	suvogto	suvogtų	suvogtos	suvogtų	-	-
naud.	suvogtam	suvogtiems	suvogtai	suvogtoms	-	-
gal.	suvogtą	suvogtus	suvogtą	suvogtas	-	-
įnag.	suvogtu	suvogtais	suvogta	suvogtomis	-	-
viet.	suvogtame	suvogtuose	suvogtoje	suvogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suvogtasis	suvogtieji	suvogtoji	suvogtosios	-	-
kilm.	suvogtojo	suvogtųjų	suvogtosios	suvogtųjų	-	-
naud.	suvogtajam	suvogtiesiems	suvogtajai	suvogtosioms	-	-
gal.	suvogtąjį	suvogtuosius	suvogtąją	suvogtąsias	-	-
įnag.	suvogtuoju	suvogtaisiais	suvogtąja	suvogtosiomis	-	-
viet.	suvogtajame	suvogtuosiuose	suvogtojoje	suvogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. suvogtas, mot. g. suvogta.
• Skiemenys: su-vog-tu

suvogtu

1. tas, kurį suvogė

Etimologija

<= suvogti, suvagia, suvogė <= su- + vogti, vagia, vogė

---