stan

Taip pat žr.: stán

 Senoji anglų kalba

Daiktavardis

stan

1. akmuo ^(lt) (vyr. g.) (kieta uoliena)

 Švedų kalba

Etimologija

Sutrump. iš staden

Daiktavardis

Žodžio stan kaitymas	Vienaskaita		Daugiskaita
'	Nežymimasis	Žymimasis	Nežymimasis	Žymimasis
Vardininkas	stan	-	-	-
Kilmininkas	-	-	-	-

stan (bendr. g.)

1. miestas, miestelis