spūda
Jotvingių kalba[taisyti]
Tarimas[taisyti]
- TFA: [spū'dà]
Daiktavardis[taisyti]
- spūdis (lt) (nau.)
- spaudimas (lt) (nau.)
- spaudimas būtent skysčių atžvilgiu, kai šie iš vidaus spaudžia kūną, žemę, gruntą ir pan.
- gali būti trumpinys „kraujospūdžio“ sąvokai; pilnas žodis – sikgspūda
| Daiktavardžio „spūda“ linksniavimas (4-oji (a) linksniuotė) | |||
|---|---|---|---|
| Vienaskaita | Daugiskaita* | ||
| V. | spūda | spūdas | |
| K. | spūdas | spūdun̄ | |
| N. | spūdai | spūdams | |
| G. | spūdan̄ | spūdan̄s | |
| Įn. | spūda | spūdams | |
| Vt. | Vi. | spūdoj | spūdosu |
| Kr. | spūdan | spūdasna | |
| Gr. | spūdopi | spūdospi | |
| Ar. | spūdap | spūdump | |
| Š. | spūda! | spūdas! | |
| * Šio žodžio daugiskaitinė forma vartojama tik retais, išimtiniais atvejais. | |||
Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai[taisyti]
Etimologija[taisyti]
Nors naujadaras, tačiau jis išvestas iš numanomo jotvingiško Lenkijos upės Rospudos pavadinimo – Dauspūda (daug + spūda). Iš baltų-slavų prokalbės *spūˀdā́ˀ, iš indoeuropiečių prokalbės *spud-éh₂, iš *spewd- („spausti, stumti“). Artimai giminiškas lietuvių k. spūda.