skolintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

skolintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: skolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	skolintojas	skolintojai
kilm.	skolintojo	skolintojų
naud.	skolintojui	skolintojams
gal.	skolintoją	skolintojus
įnag.	skolintoju	skolintojais
viet.	skolintojuje	skolintojuose
šauksm.	skolintojau	skolintojai

• Skiemenys: sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. skolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. skolintoja.

skolintojų

1. tas, kuris skolina

Etimologija

<= skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

skolintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: skolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	skolintoja	skolintojos
kilm.	skolintojos	skolintojų
naud.	skolintojai	skolintojoms
gal.	skolintoją	skolintojas
įnag.	skolintoja	skolintojomis
viet.	skolintojoje	skolintojose
šauksm.	skolintoja	skolintojos

• Skiemenys: sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. skolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. skolintojas.

skolintojų

1. ta, kuri skolina

Etimologija

<= skolinti, skolina, skolino

---