skolintinoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

skolintinoji (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. skolintinas, mot. g. skolintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	skolintinas	skolintini	skolintina	skolintinos	skolintina	-
kilm.	skolintino	skolintinų	skolintinos	skolintinų	-	-
naud.	skolintinam	skolintiniems	skolintinai	skolintinoms	-	-
gal.	skolintiną	skolintinus	skolintiną	skolintinas	-	-
įnag.	skolintinu	skolintinais	skolintina	skolintinomis	-	-
viet.	skolintiname	skolintinuose	skolintinoje	skolintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	skolintinasis	skolintinieji	skolintinoji	skolintinosios	-	-
kilm.	skolintinojo	skolintinųjų	skolintinosios	skolintinųjų	-	-
naud.	skolintinajam	skolintiniesiems	skolintinajai	skolintinosioms	-	-
gal.	skolintinąjį	skolintinuosius	skolintinąją	skolintinąsias	-	-
įnag.	skolintinuoju	skolintinaisiais	skolintinąja	skolintinosiomis	-	-
viet.	skolintinajame	skolintinuosiuose	skolintinojoje	skolintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. skolintinas, mot. g. skolintina.
• Skiemenys: sko-lin-ti-no-ji

skolintinoji

1. ta, dėl kurios reikia skolinti

Etimologija

<= skolinti, skolina, skolino

---