sėdžiu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

sėdžiu (vks., ties. nuos., es. l., vns., 1 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: sėdėti, sėdi, sėdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	sėdžiu	sėdėjau	sėdėdavau	sėdėsiu
tu	sėdi	sėdėjai	sėdėdavai	sėdėsi
jis, ji	sėdi	sėdėjo	sėdėdavo	sėdės
mes	sėdime, sėdim	sėdėjome, sėdėjom	sėdėdavome, sėdėdavom	sėdėsime, sėdėsim
jūs	sėdite, sėdit	sėdėjote, sėdėjot	sėdėdavote, sėdėdavot	sėdėsite, sėdėsit
jie, jos	sėdi	sėdėjo	sėdėdavo	sėdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	sėdėčiau		sėdėtumėme, sėdėtumėm, sėdėtume
2 asm.	sėdėtumei, sėdėtum		sėdėtumėte, sėdėtumėt
3 asm.	sėdėtų		sėdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		sėdėkime, sėdėkim
2 asm.	sėdėki, sėdėk		sėdėkite, sėdėkit
3 asm.	tesėdi, tesėdie		tesėdi, tesėdie

• žr. pagr. f. sėdėti, sėdi, sėdėjo

Etimologija

Iš indoeuropiečių prokalbės *sed-

---