pridedamu

Taip pat žr.: pridedamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pridedamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pridedamas, mot. g. pridedama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pridedamas	pridedami	pridedama	pridedamos	pridedama	-
kilm.	pridedamo	pridedamų	pridedamos	pridedamų	-	-
naud.	pridedamam	pridedamiems	pridedamai	pridedamoms	-	-
gal.	pridedamą	pridedamus	pridedamą	pridedamas	-	-
įnag.	pridedamu	pridedamais	pridedama	pridedamomis	-	-
viet.	pridedamame	pridedamuose	pridedamoje	pridedamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pridedamasis	pridedamieji	pridedamoji	pridedamosios	-	-
kilm.	pridedamojo	pridedamųjų	pridedamosios	pridedamųjų	-	-
naud.	pridedamajam	pridedamiesiems	pridedamajai	pridedamosioms	-	-
gal.	pridedamąjį	pridedamuosius	pridedamąją	pridedamąsias	-	-
įnag.	pridedamuoju	pridedamaisiais	pridedamąja	pridedamosiomis	-	-
viet.	pridedamajame	pridedamuosiuose	pridedamojoje	pridedamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pridedamas, mot. g. pridedama.

pridedamu

1. tas, kurį prideda

Etimologija

<= pridėti, prideda, pridėjo

---