pridėtu

Taip pat žr.: pridėtų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pridėtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pridėtas, mot. g. pridėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pridėtas	pridėti	pridėta	pridėtos	pridėta	-
kilm.	pridėto	pridėtų	pridėtos	pridėtų	-	-
naud.	pridėtam	pridėtiems	pridėtai	pridėtoms	-	-
gal.	pridėtą	pridėtus	pridėtą	pridėtas	-	-
įnag.	pridėtu	pridėtais	pridėta	pridėtomis	-	-
viet.	pridėtame	pridėtuose	pridėtoje	pridėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pridėtasis	pridėtieji	pridėtoji	pridėtosios	-	-
kilm.	pridėtojo	pridėtųjų	pridėtosios	pridėtųjų	-	-
naud.	pridėtajam	pridėtiesiems	pridėtajai	pridėtosioms	-	-
gal.	pridėtąjį	pridėtuosius	pridėtąją	pridėtąsias	-	-
įnag.	pridėtuoju	pridėtaisiais	pridėtąja	pridėtosiomis	-	-
viet.	pridėtajame	pridėtuosiuose	pridėtojoje	pridėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pridėtas, mot. g. pridėta.

pridėtu

1. tas, kurį pridėjo

Etimologija

<= pridėti, prideda, pridėjo

---