pratusi

Taip pat žr.: pratusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pratusi (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pratęs, mot. g. pratusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pratęs	pratę	pratusi, pratus	pratusios	-	pratę
kilm.	pratusio	pratusių	pratusios	pratusių	-	-
naud.	pratusiam	pratusiems	pratusiai	pratusioms	-	-
gal.	pratusį	pratusius	pratusią	pratusias	-	-
įnag.	pratusiu	pratusiais	pratusia	pratusiomis	-	-
viet.	pratusiame	pratusiuose	pratusioje	pratusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pratusysis	pratusieji	pratusioji	pratusiosios	-	-
kilm.	pratusiojo	pratusiųjų	pratusiosios	pratusiųjų	-	-
naud.	pratusiajam	pratusiesiems	pratusiajai	pratusiosioms	-	-
gal.	pratusįjį	pratusiuosius	pratusiąją	pratusiąsias	-	-
įnag.	pratusiuoju	pratusiaisiais	pratusiąja	pratusiosiomis	-	-
viet.	pratusiajame	pratusiuosiuose	pratusiojoje	pratusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pratęs.
• Skiemenys: pra-tu-si

pratusi

1. ta, kuri prato

Etimologija

<= prasti, pranta, prato

---