pradedama

Taip pat žr.: pradedamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pradedama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pradedamas, mot. g. pradedama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pradedamas	pradedami	pradedama	pradedamos	pradedama	-
kilm.	pradedamo	pradedamų	pradedamos	pradedamų	-	-
naud.	pradedamam	pradedamiems	pradedamai	pradedamoms	-	-
gal.	pradedamą	pradedamus	pradedamą	pradedamas	-	-
įnag.	pradedamu	pradedamais	pradedama	pradedamomis	-	-
viet.	pradedamame	pradedamuose	pradedamoje	pradedamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pradedamasis	pradedamieji	pradedamoji	pradedamosios	-	-
kilm.	pradedamojo	pradedamųjų	pradedamosios	pradedamųjų	-	-
naud.	pradedamajam	pradedamiesiems	pradedamajai	pradedamosioms	-	-
gal.	pradedamąjį	pradedamuosius	pradedamąją	pradedamąsias	-	-
įnag.	pradedamuoju	pradedamaisiais	pradedamąja	pradedamosiomis	-	-
viet.	pradedamajame	pradedamuosiuose	pradedamojoje	pradedamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pradedamas.
• Skiemenys: pra-de-da-ma

pradedama

1. ta, kurią pradeda

Etimologija

<= pradėti, pradeda, pradėjo

---