pradėtu

Taip pat žr.: pradėtų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pradėtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pradėtas, mot. g. pradėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pradėtas	pradėti	pradėta	pradėtos	pradėta	-
kilm.	pradėto	pradėtų	pradėtos	pradėtų	-	-
naud.	pradėtam	pradėtiems	pradėtai	pradėtoms	-	-
gal.	pradėtą	pradėtus	pradėtą	pradėtas	-	-
įnag.	pradėtu	pradėtais	pradėta	pradėtomis	-	-
viet.	pradėtame	pradėtuose	pradėtoje	pradėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pradėtasis	pradėtieji	pradėtoji	pradėtosios	-	-
kilm.	pradėtojo	pradėtųjų	pradėtosios	pradėtųjų	-	-
naud.	pradėtajam	pradėtiesiems	pradėtajai	pradėtosioms	-	-
gal.	pradėtąjį	pradėtuosius	pradėtąją	pradėtąsias	-	-
įnag.	pradėtuoju	pradėtaisiais	pradėtąja	pradėtosiomis	-	-
viet.	pradėtajame	pradėtuosiuose	pradėtojoje	pradėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pradėtas, mot. g. pradėta.

pradėtu

1. tas, kurį pradėjo

Etimologija

<= pradėti, pradeda, pradėjo

---