parodoma

Taip pat žr.: parodomą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

parodoma (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. parodomas, mot. g. parodoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	parodomas	parodomi	parodoma	parodomos	parodoma	-
kilm.	parodomo	parodomų	parodomos	parodomų	-	-
naud.	parodomam	parodomiems	parodomai	parodomoms	-	-
gal.	parodomą	parodomus	parodomą	parodomas	-	-
įnag.	parodomu	parodomais	parodoma	parodomomis	-	-
viet.	parodomame	parodomuose	parodomoje	parodomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	parodomasis	parodomieji	parodomoji	parodomosios	-	-
kilm.	parodomojo	parodomųjų	parodomosios	parodomųjų	-	-
naud.	parodomajam	parodomiesiems	parodomajai	parodomosioms	-	-
gal.	parodomąjį	parodomuosius	parodomąją	parodomąsias	-	-
įnag.	parodomuoju	parodomaisiais	parodomąja	parodomosiomis	-	-
viet.	parodomajame	parodomuosiuose	parodomojoje	parodomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. parodomas.
• Skiemenys: pa-ro-do-ma

parodoma

1. ta, kurią parodo

Etimologija

<= parodyti, parodo, parodė

---