pamokėtojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

pamokėtojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pamokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamokėtojas	pamokėtojai
kilm.	pamokėtojo	pamokėtojų
naud.	pamokėtojui	pamokėtojams
gal.	pamokėtoją	pamokėtojus
įnag.	pamokėtoju	pamokėtojais
viet.	pamokėtojuje	pamokėtojuose
šauksm.	pamokėtojau	pamokėtojai

• Skiemenys: pa-mo-kė-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. pamokėtoja.

pamokėtojas

1. tas, kuris pamoka

Etimologija

<= pamokėti, pamoka, pamokėjo <= pa- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    pamokėtojas: bendrai

nepamokėtojas (lt)

Vertimai

  pamokėtojas: bendrai

---

Daiktavardis

pamokėtojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pamokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pamokėtoja	pamokėtojos
kilm.	pamokėtojos	pamokėtojų
naud.	pamokėtojai	pamokėtojoms
gal.	pamokėtoją	pamokėtojas
įnag.	pamokėtoja	pamokėtojomis
viet.	pamokėtojoje	pamokėtojose
šauksm.	pamokėtoja	pamokėtojos

• Skiemenys: pa-mo-kė-to-jas
• žr. pagr. f. pamokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. pamokėtojas.

pamokėtojas

1. ta, kuri pamoka

Etimologija

<= pamokėti, pamoka, pamokėjo <= pa- + mokėti, moka, mokėjo

---