padaroma

Taip pat žr.: padaromą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

padaroma (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. padaromas, mot. g. padaroma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	padaromas	padaromi	padaroma	padaromos	padaroma	-
kilm.	padaromo	padaromų	padaromos	padaromų	-	-
naud.	padaromam	padaromiems	padaromai	padaromoms	-	-
gal.	padaromą	padaromus	padaromą	padaromas	-	-
įnag.	padaromu	padaromais	padaroma	padaromomis	-	-
viet.	padaromame	padaromuose	padaromoje	padaromose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	padaromasis	padaromieji	padaromoji	padaromosios	-	-
kilm.	padaromojo	padaromųjų	padaromosios	padaromųjų	-	-
naud.	padaromajam	padaromiesiems	padaromajai	padaromosioms	-	-
gal.	padaromąjį	padaromuosius	padaromąją	padaromąsias	-	-
įnag.	padaromuoju	padaromaisiais	padaromąja	padaromosiomis	-	-
viet.	padaromajame	padaromuosiuose	padaromojoje	padaromosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. padaromas.
• Skiemenys: pa-da-ro-ma

padaroma

1. ta, kurią padaro

Etimologija

<= padaryti, padaro, padarė

---