paabejotu

Taip pat žr.: paabejotų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paabejotu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paabejotas, mot. g. paabejota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paabejotas	paabejoti	paabejota	paabejotos	paabejota	-
kilm.	paabejoto	paabejotų	paabejotos	paabejotų	-	-
naud.	paabejotam	paabejotiems	paabejotai	paabejotoms	-	-
gal.	paabejotą	paabejotus	paabejotą	paabejotas	-	-
įnag.	paabejotu	paabejotais	paabejota	paabejotomis	-	-
viet.	paabejotame	paabejotuose	paabejotoje	paabejotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paabejotasis	paabejotieji	paabejotoji	paabejotosios	-	-
kilm.	paabejotojo	paabejotųjų	paabejotosios	paabejotųjų	-	-
naud.	paabejotajam	paabejotiesiems	paabejotajai	paabejotosioms	-	-
gal.	paabejotąjį	paabejotuosius	paabejotąją	paabejotąsias	-	-
įnag.	paabejotuoju	paabejotaisiais	paabejotąja	paabejotosiomis	-	-
viet.	paabejotajame	paabejotuosiuose	paabejotojoje	paabejotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paabejotas, mot. g. paabejota.

paabejotu

1. tas, kurį paabejojo

Etimologija

<= paabejoti, paabejoja, paabejojo

---