pažintu

Taip pat žr.: pažintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pažintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pažintas, mot. g. pažinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pažintas	pažinti	pažinta	pažintos	pažinta	-
kilm.	pažinto	pažintų	pažintos	pažintų	-	-
naud.	pažintam	pažintiems	pažintai	pažintoms	-	-
gal.	pažintą	pažintus	pažintą	pažintas	-	-
įnag.	pažintu	pažintais	pažinta	pažintomis	-	-
viet.	pažintame	pažintuose	pažintoje	pažintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pažintasis	pažintieji	pažintoji	pažintosios	-	-
kilm.	pažintojo	pažintųjų	pažintosios	pažintųjų	-	-
naud.	pažintajam	pažintiesiems	pažintajai	pažintosioms	-	-
gal.	pažintąjį	pažintuosius	pažintąją	pažintąsias	-	-
įnag.	pažintuoju	pažintaisiais	pažintąja	pažintosiomis	-	-
viet.	pažintajame	pažintuosiuose	pažintojoje	pažintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pažintas, mot. g. pažinta.

pažintu

1. tas, kurį pažino

Etimologija

<= pažinti, pažįsta, pažino

---