nugirdėtum

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

nugirdėtum (vks., tar. nuos., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: nugirdėti, nugirdi, nugirdėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	nugirdžiu	nugirdėjau	nugirdėdavau	nugirdėsiu
tu	nugirdi	nugirdėjai	nugirdėdavai	nugirdėsi
jis, ji	nugirdi	nugirdėjo	nugirdėdavo	nugirdės
mes	nugirdime, nugirdim	nugirdėjome, nugirdėjom	nugirdėdavome, nugirdėdavom	nugirdėsime, nugirdėsim
jūs	nugirdite, nugirdit	nugirdėjote, nugirdėjot	nugirdėdavote, nugirdėdavot	nugirdėsite, nugirdėsit
jie, jos	nugirdi	nugirdėjo	nugirdėdavo	nugirdės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	nugirdėčiau		nugirdėtumėme, nugirdėtumėm, nugirdėtume
2 asm.	nugirdėtumei, nugirdėtum		nugirdėtumėte, nugirdėtumėt
3 asm.	nugirdėtų		nugirdėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		nugirdėkime, nugirdėkim
2 asm.	nugirdėki, nugirdėk		nugirdėkite, nugirdėkit
3 asm.	tenugirdi, tenugirdie		tenugirdi, tenugirdie

• žr. pagr. f. nugirdėti, nugirdi, nugirdėjo
• Skiemenys: nu-gir-dė-tum

nugirdėtum

Etimologija

<= nu- + girdėti, girdi, girdėjo

---