neįvogtus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neįvogtus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neįvogtas, mot. g. neįvogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvogtas	neįvogti	neįvogta	neįvogtos	neįvogta	-
kilm.	neįvogto	neįvogtų	neįvogtos	neįvogtų	-	-
naud.	neįvogtam	neįvogtiems	neįvogtai	neįvogtoms	-	-
gal.	neįvogtą	neįvogtus	neįvogtą	neįvogtas	-	-
įnag.	neįvogtu	neįvogtais	neįvogta	neįvogtomis	-	-
viet.	neįvogtame	neįvogtuose	neįvogtoje	neįvogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neįvogtasis	neįvogtieji	neįvogtoji	neįvogtosios	-	-
kilm.	neįvogtojo	neįvogtųjų	neįvogtosios	neįvogtųjų	-	-
naud.	neįvogtajam	neįvogtiesiems	neįvogtajai	neįvogtosioms	-	-
gal.	neįvogtąjį	neįvogtuosius	neįvogtąją	neįvogtąsias	-	-
įnag.	neįvogtuoju	neįvogtaisiais	neįvogtąja	neįvogtosiomis	-	-
viet.	neįvogtajame	neįvogtuosiuose	neįvogtojoje	neįvogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neįvogtas, mot. g. neįvogta.
• Skiemenys: ne-į-vog-tus

neįvogtus

1. tas, kurį neįvogė

Etimologija

<= neįvogti, neįvagia, neįvogė <= ne- + įvogti, įvagia, įvogė <= į- + vogti, vagia, vogė

---