mylinčiu

Taip pat žr.: mylinčių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mylinčiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mylintis, mot. g. mylinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mylintis, mylįs	mylintys, mylį	mylinti	mylinčios	-	mylį
kilm.	mylinčio	mylinčių	mylinčios	mylinčių	-	-
naud.	mylinčiam	mylintiems, mylintiem	mylinčiai	mylinčioms	-	-
gal.	mylintį	mylinčius	mylinčią	mylinčias	-	-
įnag.	mylinčiu	mylinčiais	mylinčia	mylinčiomis	-	-
viet.	mylinčiame, mylinčiam	mylinčiuose, mylinčiuos	mylinčioje, mylinčioj	mylinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mylintysis	mylintieji	mylinčioji	mylinčiosios	-	-
kilm.	mylinčiojo	mylinčiųjų	mylinčiosios	mylinčiųjų	-	-
naud.	mylinčiajam	mylintiesiems	mylinčiajai	mylinčiosioms	-	-
gal.	mylintįjį	mylinčiuosius	mylinčiąją	mylinčiąsias	-	-
įnag.	mylinčiuoju	mylinčiaisiais	mylinčiąja	mylinčiosiomis	-	-
viet.	mylinčajame	mylinčiuosiuose	mylinčiojoje	mylinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mylintis, mot. g. mylinti.

mylinčiu

1. tas, kuris myli

Etimologija

<= mylėti, myli, mylėjo

---