mirtinu

Taip pat žr.: mirtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mirtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mirtinas, mot. g. mirtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirtinas	mirtini	mirtina	mirtinos	mirtina	-
kilm.	mirtino	mirtinų	mirtinos	mirtinų	-	-
naud.	mirtinam	mirtiniems	mirtinai	mirtinoms	-	-
gal.	mirtiną	mirtinus	mirtiną	mirtinas	-	-
įnag.	mirtinu	mirtinais	mirtina	mirtinomis	-	-
viet.	mirtiname	mirtinuose	mirtinoje	mirtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirtinasis	mirtinieji	mirtinoji	mirtinosios	-	-
kilm.	mirtinojo	mirtinųjų	mirtinosios	mirtinųjų	-	-
naud.	mirtinajam	mirtiniesiems	mirtinajai	mirtinosioms	-	-
gal.	mirtinąjį	mirtinuosius	mirtinąją	mirtinąsias	-	-
įnag.	mirtinuoju	mirtinaisiais	mirtinąja	mirtinosiomis	-	-
viet.	mirtinajame	mirtinuosiuose	mirtinojoje	mirtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mirtinas, mot. g. mirtina.

mirtinu

1. tas, dėl kurio reikia mirti

Etimologija

<= mirti, miršta, mirė

---