mirta

Taip pat žr.: mirtą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

mirta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. mirtas, mot. g. mirta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirtas	mirti	mirta	mirtos	mirta	-
kilm.	mirto	mirtų	mirtos	mirtų	-	-
naud.	mirtam	mirtiems	mirtai	mirtoms	-	-
gal.	mirtą	mirtus	mirtą	mirtas	-	-
įnag.	mirtu	mirtais	mirta	mirtomis	-	-
viet.	mirtame	mirtuose	mirtoje	mirtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	mirtasis	mirtieji	mirtoji	mirtosios	-	-
kilm.	mirtojo	mirtųjų	mirtosios	mirtųjų	-	-
naud.	mirtajam	mirtiesiems	mirtajai	mirtosioms	-	-
gal.	mirtąjį	mirtuosius	mirtąją	mirtąsias	-	-
įnag.	mirtuoju	mirtaisiais	mirtąja	mirtosiomis	-	-
viet.	mirtajame	mirtuosiuose	mirtojoje	mirtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. mirtas.
• Skiemenys: mir-ta

mirta

1. ta, kurią mirė

Etimologija

<= mirti, miršta, mirė

---