metama

Taip pat žr.: metamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

metama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. metamas, mot. g. metama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	metamas	metami	metama	metamos	metama	-
kilm.	metamo	metamų	metamos	metamų	-	-
naud.	metamam	metamiems	metamai	metamoms	-	-
gal.	metamą	metamus	metamą	metamas	-	-
įnag.	metamu	metamais	metama	metamomis	-	-
viet.	metamame	metamuose	metamoje	metamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	metamasis	metamieji	metamoji	metamosios	-	-
kilm.	metamojo	metamųjų	metamosios	metamųjų	-	-
naud.	metamajam	metamiesiems	metamajai	metamosioms	-	-
gal.	metamąjį	metamuosius	metamąją	metamąsias	-	-
įnag.	metamuoju	metamaisiais	metamąja	metamosiomis	-	-
viet.	metamajame	metamuosiuose	metamojoje	metamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. metamas.
• Skiemenys: me-ta-ma

metama

1. ta, kurią meta

Etimologija

<= mesti, meta, metė

---