maniusieji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

maniusieji (dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. manęs, mot. g. maniusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	manęs	manę	maniusi, manius	maniusios	-	manę
kilm.	maniusio	maniusių	maniusios	maniusių	-	-
naud.	maniusiam	maniusiems	maniusiai	maniusioms	-	-
gal.	maniusį	maniusius	maniusią	maniusias	-	-
įnag.	maniusiu	maniusiais	maniusia	maniusiomis	-	-
viet.	maniusiame	maniusiuose	maniusioje	maniusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	maniusysis	maniusieji	maniusioji	maniusiosios	-	-
kilm.	maniusiojo	maniusiųjų	maniusiosios	maniusiųjų	-	-
naud.	maniusiajam	maniusiesiems	maniusiajai	maniusiosioms	-	-
gal.	maniusįjį	maniusiuosius	maniusiąją	maniusiąsias	-	-
įnag.	maniusiuoju	maniusiaisiais	maniusiąja	maniusiosiomis	-	-
viet.	maniusiajame	maniusiuosiuose	maniusiojoje	maniusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. manęs, mot. g. maniusi.

maniusieji

1. tas, kuris manė

Etimologija

<= manyti, mano, manė

---