lydinti

Taip pat žr.: lydintį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lydinti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lydintis, mot. g. lydinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lydintis, lydįs	lydintys, lydį	lydinti	lydinčios	-	lydį
kilm.	lydinčio	lydinčių	lydinčios	lydinčių	-	-
naud.	lydinčiam	lydintiems, lydintiem	lydinčiai	lydinčioms	-	-
gal.	lydintį	lydinčius	lydinčią	lydinčias	-	-
įnag.	lydinčiu	lydinčiais	lydinčia	lydinčiomis	-	-
viet.	lydinčiame, lydinčiam	lydinčiuose, lydinčiuos	lydinčioje, lydinčioj	lydinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lydintysis	lydintieji	lydinčioji	lydinčiosios	-	-
kilm.	lydinčiojo	lydinčiųjų	lydinčiosios	lydinčiųjų	-	-
naud.	lydinčiajam	lydintiesiems	lydinčiajai	lydinčiosioms	-	-
gal.	lydintįjį	lydinčiuosius	lydinčiąją	lydinčiąsias	-	-
įnag.	lydinčiuoju	lydinčiaisiais	lydinčiąja	lydinčiosiomis	-	-
viet.	lydinčajame	lydinčiuosiuose	lydinčiojoje	lydinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lydintis.
• Skiemenys: ly-din-ti

lydinti

1. ta, kuri lydi

Etimologija

<= lydėti, lydi, lydėjo

---