lenkiama

Taip pat žr.: lenkiamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lenkiama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lenkiamas, mot. g. lenkiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lenkiamas	lenkiami	lenkiama	lenkiamos	lenkiama	-
kilm.	lenkiamo	lenkiamų	lenkiamos	lenkiamų	-	-
naud.	lenkiamam	lenkiamiems	lenkiamai	lenkiamoms	-	-
gal.	lenkiamą	lenkiamus	lenkiamą	lenkiamas	-	-
įnag.	lenkiamu	lenkiamais	lenkiama	lenkiamomis	-	-
viet.	lenkiamame	lenkiamuose	lenkiamoje	lenkiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lenkiamasis	lenkiamieji	lenkiamoji	lenkiamosios	-	-
kilm.	lenkiamojo	lenkiamųjų	lenkiamosios	lenkiamųjų	-	-
naud.	lenkiamajam	lenkiamiesiems	lenkiamajai	lenkiamosioms	-	-
gal.	lenkiamąjį	lenkiamuosius	lenkiamąją	lenkiamąsias	-	-
įnag.	lenkiamuoju	lenkiamaisiais	lenkiamąja	lenkiamosiomis	-	-
viet.	lenkiamajame	lenkiamuosiuose	lenkiamojoje	lenkiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lenkiamas.
• Skiemenys: len-kia-ma

lenkiama

1. ta, kurią lenkia

Etimologija

<= lenkti, lenkia, lenkė

---