lauma

Jotvingių kalba[taisyti]


Laimingi vaikai

Tarimas[taisyti]

TFA: ['laũ.ma]

Daiktavardis[taisyti]

lauma (mot. g.)

laimė ^(lt) (sen.)
- jausmo, likimo arba sėkmės prasme; neskaičiuojamas
laumė ^(lt) (nau.)

Daiktavardžio „lauma“ linksniavimas (4-oji (a) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		lauma	laumas
K.		laumas	laumun̄
N.		laumai	laumams
G.		lauman̄	lauman̄s
Įn.		lauma	laumams
Vt.	Vi.	laumoj	laumosu
	Kr.	lauman	laumasna
	Gr.	laumopi	laumospi
	Ar.	laumap	laumump
Š.		lauma!	laumas!

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai[taisyti]

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

lauma: daiktavardžiai

Laume ^(xsv) (mot. g.)

(Sinonimai)

?• p• a• r

lauma: laimė

Laima ^(xsv) (mot. g.)

(Sinonimai)

?• p• a• r

lauma: laumė (baltų mitologija)

Laume ^(xsv) (mot. g.)

Etimologija[taisyti]

Tikėtina, kad šis žodis buvo dvireikšmis (laimė ir laumė), o tai paaiškintina tuo, kad laumės ne visada buvo laikomos blogomis būtybėmis. Tikėtina, kad jotvingių mitologijoje laumės dažniau būdavo laimės nešėjos, skleidėjos. Galimai tai rodo ir deivės Laumės svarbą jotvingių tikėjime. Etimologija neaiški. Giminiškas lietuvių k. laumė, latvių k. lauma.

Kategorijos[taisyti]