landytus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

landytus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. landytas, mot. g. landyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	landytas	landyti	landyta	landytos	landyta	-
kilm.	landyto	landytų	landytos	landytų	-	-
naud.	landytam	landytiems	landytai	landytoms	-	-
gal.	landytą	landytus	landytą	landytas	-	-
įnag.	landytu	landytais	landyta	landytomis	-	-
viet.	landytame	landytuose	landytoje	landytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	landytasis	landytieji	landytoji	landytosios	-	-
kilm.	landytojo	landytųjų	landytosios	landytųjų	-	-
naud.	landytajam	landytiesiems	landytajai	landytosioms	-	-
gal.	landytąjį	landytuosius	landytąją	landytąsias	-	-
įnag.	landytuoju	landytaisiais	landytąja	landytosiomis	-	-
viet.	landytajame	landytuosiuose	landytojoje	landytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. landytas, mot. g. landyta.

landytus

1. tas, kurį landė

Etimologija

<= landyti, lando, landė

---