landomąją

Taip pat žr.: landomąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

landomąją (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. landomas, mot. g. landoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	landomas	landomi	landoma	landomos	landoma	-
kilm.	landomo	landomų	landomos	landomų	-	-
naud.	landomam	landomiems	landomai	landomoms	-	-
gal.	landomą	landomus	landomą	landomas	-	-
įnag.	landomu	landomais	landoma	landomomis	-	-
viet.	landomame	landomuose	landomoje	landomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	landomasis	landomieji	landomoji	landomosios	-	-
kilm.	landomojo	landomųjų	landomosios	landomųjų	-	-
naud.	landomajam	landomiesiems	landomajai	landomosioms	-	-
gal.	landomąjį	landomuosius	landomąją	landomąsias	-	-
įnag.	landomuoju	landomaisiais	landomąja	landomosiomis	-	-
viet.	landomajame	landomuosiuose	landomojoje	landomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. landomas, mot. g. landoma.

landomąją

1. ta, kurią lando

Etimologija

<= landyti, lando, landė

---